Pastaruoju metu dažnėjant stiprioms liūtims UAB „Mažeikių vandenys“ (toliau – Bendrovė) avarinė tarnyba sulaukia nemažai pranešimų ne vien dėl apsemtų gatvių, kelių ar užsikimšusių nuotekų tinklų, bet ir dėl tvindomų privačių sklypų bei namų rūsių. Tiek juridinių, tiek fizinių asmenų turtui yra padaroma žala.

Atkreipiame dėmesį, kad Mažeikių miesto paviršinių nuotekų tinklai nėra suprojektuoti pagal dabartiniu metu iškrentančius kritulių kiekius, kai per parą iškrenta mėnesio kritulių norma, todėl iškritęs didelis kritulių kiekis nespėja per lietaus surinkimo groteles, šulinėlius nubėgti į centralizuotus paviršinių nuotekų surinkimo tinklus, dėl to apsemiamos žemesnėse vietose esančios gatvės. Taip pat teritorijų apsėmimus vandeniu iššaukia savavališkas paviršinių nuotekų surinkimo nuo gatvių bei sklypų griovių užvertimas bei neteisėtas paviršinių nuotekų išleidimas į buitinių nuotekų tinklus. Taip pat dažnais atvejais vandens nutekėjimą stabdo ir su lietaus vandeniu gatve tekančios šiukšlės, lapai bei nupjauta žolė.

Dėl savavališko prijungimo prie nuotekų tvarkymo infrastruktūros

Vadovaujantis Lietuvoje galiojančiais teisės aktais paviršinės (lietaus) ir buitinės nuotekos turi būti tvarkomos atskirai, tačiau vis dažniau bendrovė fiksuoja atvejus, kai paviršinės nuotekos savavališkai yra pajungtos ar pajungiamos prie buitinių nuotekų išvadų, per kuriuos patenka į buitinių nuotekų surinkimo tinklus.

Liūčių metu iš nelegaliai pajungtų atšakų į buitinių nuotekų tinklus pradėjęs plūsti didžiulis paviršinio vandens kiekis sutrikdo buitinių nuotekų sistemos funkcionavimą. Tinklai perpildomi vandeniu, viršijamas maksimalus nuotekų siurblinių projektinis pajėgumas. Taip pat pažymėtina, kad su komunalinėmis miesto nuotekomis atitekantis didelis lietaus kiekis į Mažeikių miesto nuotekų valyklą trikdo technologinius procesus, kyla grėsmė netinkamai išvalytoms nuotekoms patekti į gamtinę aplinką. Paviršiniam vandeniui nespėjus nutekėti perpildytais buitinių nuotekų tinklais, žemesnėse miesto vietose kyla grėsmė nuotekoms prasiveržti per buitinių nuotekų šulinėlius.

Visais atvejais, bendrovei nustačius savavališką paviršinių nuotekų tinklo prijungimą prie buitinių nuotekų tinklų (išvado), surašomas aktas, kuriuo vartotojas ar abonentas yra įpareigojamas atjungti paviršinių nuotekų tinklus nuo buitinių nuotekų išvado ir apie tai informuoti bendrovę. To nepadarius per nustatytą terminą arba nustačius pakartotinį prijungimą, bendrovė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. D1-629 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo“ VI skyriaus nuostatomis, fiksuoja esminį Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties pažeidimą ir stabdo sutartį bei užaklina nuotekų išvadą, kol bus pašalintas nustatytas pažeidimas. Tokiu atveju pažeidėjas  neturi galimybės, iki kol atjungs neteisėtai prijungtus paviršinių nuotekų tinklus į buitinių nuotekų išvadą, naudotis bendrovės teikiama nuotekų tvarkymo paslauga. Be to, pažeidėjui gresia Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 332 straipsnyje numatyta atsakomybė už savavališką paviršinių nuotekų prijungimą prie buitinių nuotekų išvado bei atsiranda prievolė atlyginti Bendrovei turėtas išlaidas, susijusias su nuotekų tinklų atjungimu ir pajungimu.

Apsauga nuo užtvindymo

Svarbu paminėti, kad gyventojai turėtų patys pasirūpinti savo turto saugumu. Vadovaujantis ,,Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklės“ IV skyriaus 27 punktu ,,Rūsiuose ir pusrūsiuose sanitariniai prietaisai turi būti sumontuoti tik už automatiškai užsidarančio uždaromojo įtaiso“ (patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024-01-17 įsakymu Nr. D1-19) t. y. sanitariniai prietaisai, kurių prijungimo išvadai išdėstyti žemiau artimiausio apžiūros šulinio, turi būti apsaugoti nuo užtvindymo nuotekomis, jei šulinys persipildytų. Siekiant išvengti rūsių, pusrūsių apsėmimo nuotekomis, gyventojams būtina įsirengti automatiškai užsidarančias sklendes (atbulinius vožtuvus) bei tinkamai jas prižiūrėti, tačiau namų savininkai dažniausiai nepaiso šių norminių aktų reikalavimų ir neįsirengia automatiškai užsidarančių sklendžių. Bendrovė dėl atbulinių vožtuvų įsirengimo taip pat yra informavusi ir daugiabučius namus administruojančias įmones, namų bendrijas. Atkreipiame dėmesį, kad jeigu atbuliniai vožtuvai pastatų rūsiuose ir pusrūsiuose nėra sumontuoti, bendrovė neatsako už rūsio (pusrūsio) ar kitų patalpų užtvindymą.